Apie Valstybės, Klaipėdos ir klaipėdiečių „išdurkę“ aukščiausiu lygiu

Manoma, jog žmonių atmintis panaši į žuvų – jei žuvys pamiršta kas buvo prieš 5 sekundes, tai žmonės dažniausiai nebepamena kas buvo prieš penkerius metus. Tikriausiai panašiai galvojo ir kai kurios verslo grupės, kurpusios planą dėl Klaipėdos KELEIVIŲ ir krovinių terminalo statybos ir jo veiklos. Šių interesų nelaimei, turime internetą, kuriame viskas išlieka daug ilgiau nei penkerius metus. Jūsų dėmesiui –  įvykių chronologija, apimanti turizmo skatinimo ir keleivinių keltų linijų pritraukimo eiga, kuri šioje istorijoje į vieną vietą sudėlioja visus tašku ant „i“.

2007 04 21 Delfi. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas turės du „tėvus“

 Naujasis keleivių terminalas turėtų tapti pirmuoju Klaipėdos uosto komerciniu administraciniu ir kartu visuomeninės paskirties pastatu pramoniname uosto peizaže.  <...> Konkurso komisijai reikėjo pateikti pramoginių ir kruizinių laivų keleivių aptarnavimo terminalo konceptualų planinį-tūrinį sprendimą, kuriame būtų numatyta visa, skatinanti jūrines keliones ir turizmą infrastruktūra, pasaulinius standartus atitinkančios keleivių aptarnavimo ir srautų valdymo technologijos, būtinos pasienio kontrolės ir muitinės paslaugos, bei prielaidos augančiam keleivių srautui aptarnauti. Terminale numatoma aptarnauti iki 1,0 mln. keleivių per metus. Ateityje keleivių skaičius gali siekti iki 2,0 mln. per metus, todėl terminalas turėtų būti nesunkiai pertvarkomas padidėjusiam keleivių skaičiui aptarnauti. Numatoma, kad vienu metu terminale bus nuo 300 iki 2500 keleivių.

2010 03 31 15min. Ekspertai nepritaria Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo projektui

 Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos taryba, uždarame posėdyje dar kartą apsvarsčiusi Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo techninį projektą, nusprendė jam nepritarti. <...> Pažymėta,  jog pateikto projekto transporto schema neatitinka miesto Bendrojo plano sprendinių, prieštarauja Klaipėdos miesto tarybos sprendimui, dar 2006-aisiais patvirtinusiam šios teritorijos detalųjį planą.  Abiejuose planavimo dokumentuose nurodyta, jog pratęsiant Baltijos prospektą iki naujojo terminalo teritorijos turi būti įrengiama dviejų lygių sankryža. Pagal Tarybos sprendimą ji turi pradėti funkcionuoti dar iki naujojo Keleivių ir krovinių terminalo veiklos pradžios. Ekspertų tarybai pateiktame techniniame projekte šių sprendinių nepaisoma Profesionalų nuomone, dėl to transporto judėjimas į terminalą ir iš jo gali būti komplikuotas, nepatogumų dėl sunkiasvorio transporto pagausėjimo neišvengs ir miesto gyventojai.

2011 02 05  15min. Keleivių ir krovinių terminalas jau įgavo kontūrus

 Terminalo krantinė sieks 298 metrus, pirso – 210. Ketinama pastatyti ir modernų statinį su keleivių laukimo salėmis, kavinėmis, parduotuvėmis bei biurais. Skaičiuojama, kad keleivių ir krovinių terminalo statyboms prireiks per 180 mln. Lt – apie 114 mln. Lt. paties terminalo, dar 70 mln. Lt. suprastruktūrai vystyti.

B.Petrauskas pasakojo, kad užbaigus terminalą, bus paskirstytos keleivių linijos tarp dabartinės Tarptautinės perkėlos ir terminalo. Aktyviai bus ieškoma naujų krypčių. Terminalo vadovas ketina vykti į Miuncheną, kur dar kartą bus aptariamos galimybės Klaipėdoje įvesti naujas linijas be dabar turimų į Kylį, Zasnicą ir Karlshamną. Neoficialiai prasitarta, kad svarstoma galimybė plukdyti keleivius šiaurine kryptimi – į Taliną.  <…> Pastačius naująjį terminalą, keleivių srautai jūros keliu į Klaipėdą gali išaugti 2–3 kartus.

2011 09 16 15min. Klaipėdos uosto direkcija žada stabdyti Keleivių ir krovinių terminalo statybas

 Klaipėdos uosto direkcija grasina stabdysianti Keleivių ir krovinių terminalo statybas, jei neatsiras su DFDS konkuruojanti laivybos bendrovė ir jei terminalo operatorius nepasirašys dvišalės sutarties. <…> Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo teigimu, į Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, iškėlusį idėją pailginti statomą krantinę 10 metrų, ne kartą kreiptasi prašant argumentuoti, kodėl siekiama pailginti jau statomo terminalo krantines ir kokie laivai prie jų švartuosis.

<…> „Uosto direkcija nėra įsipareigojusi pastatyti naują terminalą DFDS-ui. Jei terminalas planuoja ir įsivaizduoja, kad DFDS turi įsikurti naujame terminale, noriu pasakyti, kad Kairių gatvės (vedančios į tarptautinę perkėlą, DFDS būstinę) nėra prasmės rekonstruoti, jei ten nebus vilkikų (ro-ro) terminalo. Pabrėžiu, kad terminalo infrastruktūros statyba bus sustabdyta galimai dėl dviejų priežasčių: jei terminalo valdytojai nepasirašys su mumis dvišalės sutarties, ir antra, jei bus kalbama tik apie DFDS laivus“, – poziciją dėstė E.Gentvilas.

<…> Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskaskas nuo komentarų susilaikė ir teigė, kad artimiausiu metu paskelbs oficialią terminalo poziciją šiuo klausimu. Anot B. Petrausko, nebūtina viešai diskutuoti ir apie derybas su galimomis naujomis laivybos kompanijomis, kadangi tai komercinė paslaptis. Tačiau, pridūrė jis, derybos vyksta.

2012 07 13 Delfi. Būsimasis keleivių ir krovinių terminalas planuoja linijas į Vokietiją, Švediją

Terminalas su neįvardijamais operatoriais kol kas yra pasirašęs tik ketinimų protokolus, BNS sakė „Achemos grupės“ atstovas spaudai Edgaras Valeckas. <…> Dėl keltų linijų bus sprendžiama atsižvelgiant į besikeičiančią keltų rinką Baltijos jūroje, sakė E.Valeckas. Jo žodžiais, vis labiau į pietus žengia Estijos operatorius „Tallink“, neseniai pasiūlęs liniją Ryga-Stokholmas, plėtra Baltijos jūroje galėtų būti įdomi Švedijos „Stena Line“, pavasarį įsigijusiai penkis trumpus Baltijos jūros maršrutus iš Vokietijos „Scandline“, Suomijos „Finnlines“ maršute į Vokietiją savo ruožtu pasiūlė sustojimą Ventspilyje. E.Valeckas kalbėjo, jog patrauklūs ir maršrutai į Švediją, tačiau juos brangina tai, jog plaukiant tarp fiordų, būtina samdyti vietinių locmanų paslaugas. Terminalui įdomios kryptys į Vokietiją, Švediją, galbūt – ir į šalia Vokietijos esančią Lenkijos dalį, tačiau E.Valeckas neatskleidė tikslių keltų krypčių.

2013 10 31 Dienraštis „Klaipėda“. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybose – pabaigtuvių nuotaikos

Pagrindinės priežastys, nulėmusios sprendimą statyti šį objektą, – keleiviams nepatogus senasis terminalas, kuris yra miesto pakraštyje ir buvo labiau pritaikytas krovinių pervežimo reikmėms, taip pat pastaraisiais metais augantis ro-ro, ro-pax tipo laivų srauto aptarnavimas.

Ekspertai pripažįsta, jog naujojo terminalo atsiradimas tikslingas ne tik dėl krovinių ir keleivių apimčių didinimo uoste, bet ir socialinių bei ekonominių priežasčių – vardijama, jog atsiras įvairių aptarnavimo, tarp jų ir turizmo paslaugų bei tam skirtų naujų objektų poreikis, bus kuriamos papildomos darbo vietos, bus įrengta ES reikalavimus atitinkanti keleivių aptarnavimo infrastruktūra ir suprastruktūra. <…> Prognozuojama, kad naujasis objektas per metus aptarnaus apie 1 mln. keleivių, pervežti 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.

„Tai yra projektiniai rodikliai, ir juos mes galėsime pasiekti, tik, žinoma, ne per dieną ar metus. Tai sąlygoja naujos galimybės, ir jos čia bus sudarytos“, – patikino KKKT generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.

Pastačius naująjį terminalą tikimasi, jog pavyks pritraukti naujų keleivių pervežimo laivybos linijų. „Šie planai išlieka, vyksta derybos. Visų žvilgsniai nukreipti į mūsų spartų darbą. Bet apie konkrečias linijas ir vežėjus kalbėti dar per anksti. Tai jau yra komercija, ir iki tam tikro laiko ji turi konfidencialumo lygį. Gerbiame partnerių pageidavimus ir kol kas informacijos neviešiname. Kai ateis laikas, ji bus paskelbta ir net su kaupu, nes prasidės naujų linijų reklamavimas“, – teigė pašnekovas. Netolimoje ateityje laukia ir dar vienas svarbus darbas – rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžą.

2014 02 13 Registrų centre pakeistas pavadinimas iš UAB “Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas” į UAB “Centrinis Klaipėdos terminalas. Planas vykdomas, keleiviai išgaruoja ne tik kaip prioritetas, bet ir pavadinime…

 2014 06 18 Klaipėdos uosto informacija. Centrinio Klaipėdos terminalo inauguracijos iškilmėms nuaidėjus

Sveikinimo kalbose,  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Centrinio Klaipėdos terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas pasisakė apie viską ir apie nieką, t.y. labai abstrankčiai ir nieko konkretaus. Konkrečiau apie terminalo įsivaizduojamą ateitį pasisakė šios personalijos.

LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Idėja, gimusi prieš gerą dešimtmetį, šiandien tapo realybe. Dabar galime stovėti terminale, kuris kelia Klaipėdos uostą į naują lygmenį. Tai neabejotinai pats moderniausias keleivių ir krovinių terminalas visose Baltijos šalyse. Centrinis Klaipėdos terminalas – naujas, šiuolaikiškas, jis tampa labai svarbiu Klaipėdos uosto išskirtinumo akcentu. Turėdama šį objektą Lietuva sustiprins patrauklios turistams šalies įvaizdį. Kasmet į Klaipėdą atvykstančių keleiviniais keltais ir kruiziniais laivais turistų skaičius auga, Lietuva yra patraukli užsieniečiams, o ir mes patys turime stengtis tinkamai ir kokybiškai priimti turistus. Šis terminalas – galimybė tai įgyvendinti.

Manau, kad terminalas iš esmės paskatins mūsų uostamiesčio pažangą. Manau, ne vienas mūsų esame plaukę kruiziniais laivais ir žinome, kad jie stoja tik dėmesio vertose vietose: Venecijoje, Barselonoje ar Majamyje. Tūkstančiai turistų iškart pasipila į miestą. Jiems reikalinga „įdomybių infrastruktūra“. O juk Klaipėda turi kvapą gniaužiančią XX amžiaus istoriją, iškalbingą architektūrą, unikalią gamtą netolimose apylinkėse. Didelė paklausa leis paspartinti ir pasiūlos augimą. Taigi terminalas – tai verslo dovana pačiam miestui.

LR Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius <…> Skaičiai byloja, kad kasmet keleiviniais keltais ir kruiziniais laivais į Klaipėdą atvyksta vis daugiau turistų, o Klaipėdos uostas pasirengęs tinkamai ir kokybiškai juos priimti bei aptarnauti. Pritariu minčiai, kad jūrinis turizmas – ne komercinė veikla, o socialinė uosto funkcija. Keleivinė infrastruktūra privalo būti kiekviename jūriniame mieste, tad, žinoma, ir Klaipėdoje. Esu tikras, kad užsibrėžtiems tikslams pasiekti privalome pasitelkti modernią, šiuolaikišką vadybą, kuri leistų užtikrinti naujų sėkmingų rinkų paiešką ir naujus krovinių srautus. Pabrėžiu – naujas rinkas ir naujus srautus. Labai to tikiuosi ir pats žadu sekti šį procesą. Todėl linkiu, kad pasiekimai pranoktų lūkesčius: krovinių srautai vis didėtų ir kruizinių laivų keleivių daugėtų, o Centrinis Klaipėdos terminalas būtų ta patraukli šalies vizitinė kortelė, kuri apie mūsų uostamiestį ir Lietuvą formuotų tik pačią geriausią tiek užsienio turistų, tiek ir verslininkų nuomonę.“

Aloyzas Kuzmarskis, Centrinio Klaipėdos terminalo akcininkės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos BEGA valdybos pirmininkas <…> Siekiant toliau plėtoti keleivinę laivybą, turizmą, tobulinti keleivių, atvykstančių su transporto priemonėmis, aptarnavimą ir sėkmingai konkuruoti šiame rinkos segmente, Klaipėdai tokio terminalo labai trūko. Juo labiau kad jis kuria pridėtinę vertę ir pačiam miestui, prisideda prie jo didesnės integracijos į Europos uostamiesčių tinklą.“

O šai “Achemos grupės” atstovas jau net nebeslėpė ilgai kurptų planų.

Romualdas Žadeika, laikinai einantis „Achemos grupės“ generalinio direktoriaus pareigas. <...> Jo moderni infrastruktūra užtikrins, kad šio projekto nauda bus juntama ne tik Klaipėdos, bet ir šalies mastu – plečiant jūrų keltų susisiekimą ir krovinių pervežimą tarp Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių. Tikime, kad naujasis Centrinis Klaipėdos terminalas leis dar labiau plėtoti Lietuvos ryšius su užsienio šalimis jūrų keliais, o ilgainiui, tapęs svarbiu traukos centru, prisidės ir prie šalies ekonominio potencialo didinimo.

Po iškilmingo atidarymo praėjo trys mėnesiai, o plokštelė bei dainelė pasikeitė kardinaliai…

2014 09 11 Vakarų ekspresas. Moderniausią terminalą pasistatėme ne laiku?

 Lietuvai prireikė net 10 metų, kad Klaipėdos uoste būtų atidarytas naujas keleiviams ir kroviniams skirtas Centrinis Klaipėdos terminalas, į kurį buvo sudėta ne tik 110 mln. litų valstybės ir Europos Sąjungos litų, bet ir daug vilčių dėl naujų laivybos linijų pritraukimo. Tačiau per tą ilgą laikotarpį situacija laivybos rinkoje labai pasikeitė. Tad ar tikrai turėsime pamiršti naujas laivybos linijas? Tiek terminalo, tiek uosto direkcijos, tiek ir laivybos kompanijos „DFDS Seaways“ vadovai mano, kad nepaisant dabartinės sudėtingos situacijos naujasis Klaipėdos uosto terminalas jis sulauks savo „laimės valandos“

„Situacija mums tikrai nėra labai palanki. Tie du faktoriai – mažesnio sieringumo kuras ir Rusijos reikalai daro velnišką įtaką. Poveikis kapitalus, nuo jų nori nenori esame priklausomi. Tačiau mes optimistai, išsisuksime, manau, išgyvensime. Norime sulaukti linijinių laivų ir to pasieksime, visa infrastruktūra tam sukurta“, – teigė UAB Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.

Kitas neigiamas faktorius – nepalanki geopolitinė situacija, kuri labai veikia ir Rytų Europos ekonomikos rinką. A. Vaitkaus teigimu, Rusijos sankcijos kai kurioms Europos Sąjungos (ES) prekėms ir jau gerokai anksčiau įsigaliojęs kiaulienos eksporto ribojimas neigiamai paveikė keltais gabenamų krovinių srautus. „Reikia pripažinti, kad situacija nėra palanki naujų linijų atsiradimui, tačiau CKT nestovi vietoje ir nelaukia, kol kas nors entuziastingai pasibels į duris. Mūsų žiniomis, vyksta intensyvus darbas su laivybos operatoriais. Uosto direkcija imasi visų įmanomų veiksmų propaguodama terminalą tarptautiniu mastu, kartu dalyvauja tarptautinėse parodose. Artimiausiu metu planuojame išvykstamuosius vizitus į užsienį, kur bus plačiai pristatomas naujasis terminalas. Tikimės, kad Centrinis Klaipėdos terminalas su puikia infrastruktūra, pritaikyta keleiviams ir kroviniams, artimiausioje ateityje, nusistovėjus geopolitinei situacijai, ras savo nišą tarp analogiškų terminalų Baltijos jūroje“, – teigė Uosto direkcijos vadovas.  Į klausimą, ar esant dabartinėms aplinkybėms realu klaipėdiečiams svajoti, kad atsirastų kokia nors keleivinė linija, pavyzdžiui, kad ir į Stokholmą, idant nereikėtų lietuviams važiuoti į Rygą ar į Taliną ir iš ten leistis į kruizus, A. Vaitkus atsakė: „Mūsų žiniomis, šiandien keleivinės laivybos sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Didžiausia Baltijos jūroje keleivinių keltų operatorė „Tallink“ atsisakė vieno savo laivo linijoje tarp Stokholmo ir Rygos – dabar ten plaukioja vienas keltas, galintis gabenti beveik 2 500 keleivių. Atrodo, Klaipėda, bent jau šiuo metu, turėtų labiau orientuotis į vadinamuosius kombinuotus krovininius, į keleivinius keltus. Juolab kad šiuo metu galime pasiūlyti keleiviams puikias sąlygas. Iki šiol Klaipėdos uostas istoriškai neturėjo tokios keleivius leidžiančios aptarnauti infrastruktūros ir buvo vystomas kaip krovininis uostas. Dabar, atsiradus atitinkamai infrastruktūrai, galima kalbėti ir apie keleivines linijas ir iš Klaipėdos uosto. Pavyzdžiui, linija su Pietine Švedija (Karlskrona ar Malmė), Kopenhagos uostu (Danija) ar Liubeku (Vokietija) yra labai potencialios.“

<...> „Svajonės dažnai šiek tiek prasilenkia su realybe. Kad ir kaip mums visiems būtų gaila, Klaipėda, bent jau kol kas, neturi didelių perspektyvų tapti kruizinių keltų uostu – nebūdama sostine negali užtikrinti tik keleivinėms linijoms reikalingo keleivių srauto. Reikia pripažinti, jog ro-pax tipo keltai Klaipėdai buvo ir artimiausioje ateityje liks tinkamiausias sprendimas“, – teigė AB „DFDS Seaways“ generalinis direktorius J. Nazarovas

Taip stipriai į neigiamąją pusę pasikeitus geopolitinei situacijai, Klaipėdos uostui dviejų terminalų, turint omenyje CKT ir Jūrų perkėlos terminalą (JPT), gali ir nebereikėti. Tad visai galimas dalykas, kad AB „DFDS Seaways“ keltai gali persikraustyti į CKT, juo labiau kad JPT rampos nėra pritaikytos keltams. Apie tai užsiminus, Uosto direkcijos vadovas sakė: „Verslo situacija visada yra dinamiška, todėl jai keičiantis, atsirandant kitokiems poreikiams, yra galimos įvairios moduliacijos. Gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje galioja laisvosios rinkos principai. Planinė ekonomika buvo įmanoma sovietmečiu, bet ne dabar. Ar gali būti keičiamas veiklos pobūdis ar ne – tai yra verslo subjektų, kurie nuomojasi uosto žemę, reikalas, aišku, paisant tam tikrų nuostatų. Direkcija, kaip valstybės valdoma įmonė, kuri siekia gauti naudos valstybei, suinteresuota, kad terminalai veiktų sėkmingai ir pelningai.“ J. Nazarovas nevyniojo žodžių į vatą. „Diskusijos vyksta. Ne viskas jose priklauso tik nuo mūsų. Kol kas galutinio sprendimo nėra“, – sakė jis.

2015 05 27 lrt.lt Klaipėdos centrinis terminalas kol kas nepateisina lūkesčių

 Apie metus veikiančiam Centriniam Klaipėdos terminalui kol kas taip ir nepavyko pritraukti naujų tarptautinių keltų linijų. Prie terminalo krantinių nuo šiol švartuosis „DFDS Seaways“ keltų linijos į Švediją keltai, anksčiau keleivius plukdę į Tarptautinę jūrų perkėlą. Terminalo vadovas tikina, kad ateityje naujų linijų tikrai atsiras. Perkėlus šios Švedijos linijos keltus iš pietinės uosto dalies arčiau Klaipėdos centro, pasak bendrovės vadovo, atsiveria naujos galimybės verslui ir tampa pasiekiamas iškart nuo magistralės Kaunas–Klaipėda.
„Šis terminalas turi neabejotinų privalumų savo naujumu, reguliuojamomis rampomis, kurios leidžia mums iškraut ir pakraut krovinį. Ir plius keleiviams tai yra žymiai patrauklesnė vieta – tiek atvykti čia, tiek išvykti“, – sako Jonas Nazarovas, „DFDS Seaways“ generalinis direktorius. Į Centrinį Klaipėdos terminalą per metus planuojama perkelti ir likusių dviejų DFDS bendrovės keltų linijų – į Vokietiją bei Daniją – keltus. Ateityje laisvą 46 hektarų Tarptautinės jūrų perkėlos teritoriją planuojama naudoti krovai.

Pabaigai puikiai tinka visą situaciją apibendrinantis straipsnis

2015 02 07 Delfi. E.Gentvilas Kaip Klaipėdos uostui nuplaukė pusė milijono keleivių

<…>  Valstybė ir Klaipėdos miestas į naujojo terminalo statybą investavo 158 mln. Lt, iš jų 84,5 mln. Lt ES lėšų. Uosto direkcija, suprasdama keltų bendrovės DFDS nepasitenkinimą dėl ateinančių konkurentų, nutarė pagerinti veiklos sąlygas ir šiai danų bendrovei. Už 34 mln. Lt (iš jų – 10 mln. Lt ES parama) buvo rekonstruota Kairių gatvė, vedanti į DFDS terminalą Tarptautinėje jūrų perkėloje. Skaičiuojame – bendra viešojo sektoriaus investicija, siekiant sukurti naujus (!) keleivių ir krovinių srautus Klaipėdos uoste siekė 192 mln. Lt, iš jų – 95 mln. Lt ES lėšų.

Liko vienas mažmožis – bendrovių „Achema“ ir „Bega“ valdoma KKKT privalėjo surasti naują keltų kompaniją, kuri atidarytų naujus maršrutus ir pritrauktų papildomus krovinius bei keleivius. Bet nuo pat 2006 metų tai nebuvo padaryta! Klausimas – kodėl?

Dirbdamas uosto vadovu žinojau, kad viena „Achemos“ įmonė valdo Tarptautinę jūros perkėlą, kurioje sutartiniais pagrindais su savo keltais dirba danų DFDS. Mačiau pavojų, kad „Achema“ galimai išvarys DFDS iš savo valdomos perkėlos ir perkels dalį jos pajėgumų į tos pačios „Achemos“ valdomą KKKT terminalą (naujasis pavadinimas – Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT)). Apie tai 2011 m. vasarį viešai prabilo ir KKKT direktorius B. Petrauskas. Griežtai užprotestavau tokius planus ir sutariau su tuometiniu „Achemos“ prezidentu B. Lubiu, kad bus surasta nauja, alternatyvi laivybos kompanija. „Achemos“ valdyba tuo klausimu priėmė atskirą nutarimą. 2011 m. spalį mirė B. Lubys, o likusiems KKKT (CKT) akcininkams ir toliau rūpėjo apgauti valstybę, nepritraukiant jokių naujų laivybos kompanijų, linijų ar keltų. KKKT akcininkams rūpėjo atlaisvinti Tarptautinės jūros perkėlos teritoriją, o jau veikiančias linijas tiesiog perkelti į naujai pastatytą terminalą, kuriame, tiesa, yra ir paties KKKT (CKT) už 72 mln. Lt įrengti keltų aptarnavimo statiniai bei įrenginiai. Supratęs, koks planas brandinamas, kol dar dirbau uosto vadovu, spėjau parengti 4 raštus, kuriais informavau KKKT (CKT) vadovus ir akcininkus, kad uosto direkcija nesutiks su jau veikiančių DFDS pajėgumų perkėlimu į naujai sukurtą terminalą. Tačiau šiemet, sausio 30 dieną, jau pati Klaipėdos uosto direkcija su džiaugsmu pranešė, kad į naują CKT terminalą perkeliama DFDS laivybos linija Klaipėda-Karlshamnas (Švedija), iki šiol sėkmingai dirbusi senoje vietoje – Tarptautinėje jūrų perkėloje. Kam tai buvo naudinga? Akivaizdu, kad išlošė „Achema“ ir kiti CKT akcininkai, kurie, investavę 72 mln. Lt, mainais gavo beveik 200 mln. Lt viešojo sektoriaus investicijų. „Achema“ dar atlaisvino savo perkėlos teritoriją, kur galės vystyti naują krovą. Išlošė ir danų DFDS, kuri pagerino vienos savo laivybos linijos veiklos sąlygas, ir svarbiausia – Klaipėdoje ir toliau neturi konkurentų. Kas pralošė? Deja, pralaimėjo visi Lietuvos vežėjai ir keleiviai, kurie laukė naujos laivybos kompanijos ir žemesnių kainų. Pralošė ir Klaipėdos uosto direkcija, kuri investavo didžiules lėšas, bet nesulaukė nei naujos laivybos kompanijos, nei naujo laivybos maršruto. Galiausiai pralošė ir Klaipėdos miestas, kuris sutiko rekonstruoti sankryžą tik dėl vilties sulaukti naujų turistų, atvykstančių keltais. Pralošė ir visa Lietuva, nes turėjo būti papildomi 6 mln. tonų krovinių ir 500 tūkst. keleivių kasmet, tačiau to nebus. Be abejo, pralošė ir Europos Sąjunga, kuri dešimtis milijonų litų skyrė naujiems keleivių srautams sugeneruoti, o ne tam, kad veiklos sąlygas pasigerintų privati Danijos kompanija DFDS, ar savo pelnus pasididintų privatus koncernas „Achemos grupė“. Išvada: Lietuva nusilenkė „Achemai“ ir jos partneriams. Abejojau, bet vis dėlto tikėjau verslo padorumu. Tačiau po B. Lubio mirties daug kas pakito. Jūrinės Lietuvos simbolis tapo Lietuvos priklausomybės nuo įtakingų verslininkų simboliu. Paklausite, kaip taip galėjo atsitikti? Nieko gudraus. Užteko, kad susisiekimo ministru taptų Rimantas Sinkevičius, buvęs koncerno „Achemos grupė“ plėtros direktorius. Dar reikėjo, kad Klaipėdos uosto generaliniu direktoriumi taptų dabartinis jo vadovas Arvydas Vaitkus, buvęs koncerno „Achemos grupė“ logistikos direktorius. Taip, būtent šie žmonės užėmė būtent šias pareigas. Todėl nebėra keista tai, kad tvarką valstybiniame jūrų uoste šiuo metu daro nebe valstybė, bet „Achemos grupė“