Lietuvos ir Pasaulio turizmo organizacijos meilės muilo opera

Dėmesio! Prieš Jus ironiškas tekstas parašytas remiantis tikrais politiniais įvykiais ir turizmo sprendimais Lietuvoje

 

Lietuva Pasaulio turizmo organizacijai (PTO) į akį krito 1993 metais pradėjusi skelbti Lietuvos turizmo statistiką. Bėgant metams abipusė simpatija tik stiprėjo. Ilgainiui atsitiktiniai pasimatymai Lietuvos nebetenkino ir 1999 metais ji ryžosi įprasminti santykius – išreiškė norą būti atstovaujama tarptautiniu mastu ir tapti pilnateise PTO nare. Lemtingąjį TAIP Lietuva išgirdo 2003 metais Kinijoje, Pekine. Ooooo kiek buvo džiaugsmo, laimės, smagių dainų! Vestuvių pyragas buvo itin gardus, nes Lietuva PTO buvo pirmoji… pirmoji iš Baltijos šalių, nors, tiesą sakant, Estijos PTO niekada net nedomino.

Meilė truko 8-nerius metus. 2011 metais sukrečiantys santykių įvykiai klostėsi tyliai, bet žaibiškai. Kovo 17 d. prisiekia naujas Ūkio ministras – Rimantas Žylius, balandžio 26 d. jis patvirtina naują Turizmo tarybos asmeninę sudėtį, o jau gegužės 27 d. ši taryba, su lemiamu to paties ministro balsu, nusprendžia inicijuoti skyrybas su PTO. „Išlaidos PTO yra gerokai per didelės, o gaunama nauda – gerokai per maža“, teigė Ūkio ministerija. Per aštuonerius narystės metus Lietuva į bendrą PTO šeimos kraitį įnešė 337 000 EUR (palyginimui metinės Seimo kanceliarinės išlaidos 2011 metais buvo 1,74 mln. EUR), tačiau „dalyvavimas PTO veikloje neužtikrina turistų srautų į Lietuvą didėjimo, nedaro įtakos šalies žinomumui“, – teigė tuometė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Živilė Kriščiūnienė. Įsiterpti ir savo nuomonę pareikšti pabandė ir tuometis seimo narys Algirdas Butkevičius: „Mano įsitikinimu, labai blogai, kad viskas matuojama tik pinigais. <...> Visai negalvojama, kad kartais įdėtos tam tikros pinigų sumos gali sugrįžti keleriopai.“ Tačiau, anot buvusio finansų, susisiekimo, o vėliau ir ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus „didžiausia bėda ta, kad Lietuvoje nėra jokios turizmo plėtros programos, jokios vizijos…“. Po šios minties tapo aišku, kad tai tuščios politiko kalbos, kurios virpina orą. Suktis didžiojoje politikoje ir nežinoti apie reguliariai rengiamas bei įgyvendinamas nacionalines turizmo plėtros programas yra stipru! Lieka tikėtis, kad praėjus metams po šios minties išsakymo,  o jo vadovaujamai Vyriausybei tvirtinant jau N-tąją turizmo plėtros programą po Nepriklausomybės atgavimo, šis politikas galiausiai apie tokių programų egzistavimą sužinojo. Tačiau grįžkime prie pagrindinio veiksmo – Lietuvos ir pasaulio turizmo organizacijos santykių dramos.

Dėl planuojamų skyrybų suabejojo Susisiekimo ministerijos atstovai, daug dvejonių išsakė Užsienio reikalų ministerija. Tačiau Lietuva jau burkavo su naujomis simpatijomis – Europos sąjunga ir Europos kelionių komisija, kurioms reikėjo ne tik duoti, bet buvo galima ir imti. Lietuvą itin džiugino Europos kelionių komisijos liberalumas, kuri į rengiamus pasimatymus kartais kviesdavo ir PTO, bei visiškai nepavyduliavo dėl atsitiktinių jos santykių. „Patiriamos išlaidos nėra proporcingos gaunamai naudai“, kartojo Ūkio ministerija taip pat pažymėdama, jog ir Latvija planuoja išstoti, o Estija apskritai nesusidomėjo šia organizacija. Ir tai visiška tiesa! Gal įsižeidusi, kad nebuvo pirmoji, gal dėl dėmesio iš PTO trūkumo, tačiau 2011 metais Latvija aukštai iškėlė nosį į viršų ir pareiškė, jog „save laiko išsivysčiusia šalimi, kuriai nenaudinga mokėti nario mokestį ir priklausyti organizacijai, kuri orientuojasi į pagalbą gerokai mažiau išsivysčiusioms šalims“ (Latvijos ekonomikos ministerijos turizmo skyriaus vadovė Marina Pankova). Tačiau taip pat tyliai pakuždėjo į ausį, jog „narystė PTO yra naudinga, jeigu šalis intensyviai dalyvauja jos veikloje, o ne laukia kol iniciatyvą parodys PTO“ (Latvijos turizmo plėtros agentūros vyresnioji strateginio planavimo specialistė Inese Širava). Per pirmuosius aštuonerius santuokos metus Lietuva neturėjo atstovo šioje organizacijoje, tačiau Ūkio ministerijos atstovai tvirtino, jog išstojimas iš PTO „gerai apgalvotas žingsnis“. Lietuva parengė išstojimo dokumentus: ir Vyriausybės nutarimą, ir Prezidento dekretą. Po tokių Lietuvos žingsnių Pasaulio turizmo organizacija neteko žado, o gal nesitikėjo tokios gražios draugystės išdavystės, nes kurį laiką nieko nesugebėjo pasakyti. „Tai labai jautrus klausimas“, – tąkart tepasakė PTO atstovė. Atsigavusi po šoko, Pasaulio turizmo organizacija puolė gelbėti braškančios santuokos. Diskusijai į Ūkio ministeriją atvyko PTO organizacijos generalinis sekretorius, PTO būstinėje apsilankė du ministerijos atstovai. Kas buvo žadėta, ar apie ką diskutuota, greičiausiai niekada taip ir nesužinosime, tačiau santuoką išgelbėti pavyko. PTO pasiūlė Lietuvai paskirti nuolatinį atstovą, pasirašytas įžadų atnaujinimas (bendradarbiavimo veiksmų planas) ir nepraėjus nei pusmečiui meilė vėl iš naujo sužydėjo.

2017 – ųjų metų turizmo sezonas ėjo į pabaigą. Simboliška, tačiau kaip ir prieš 14 metų, taip ir šiemet, Kinijoje Lietuva išgirdo dar vieną TAIP. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio minėjimui, mažoji užsispyrėlė pirmą kartą buvo išrinkta į PTO Vykdomąją tarybą 2018 – 2021 metams ir buvo perrinkta Europos regiono komisijos vicepirmininke. „Padovanojo poziciją šimtmečio proga“, – plaka vieni liežuviai, „Lietuva to nusipilenė ir išsikovojo“, -atsako kiti. Kuriais liežuviais tikėti – kiekvieno iš mūsų asmeninis reikalas, tačiau dabar ta pati Ūkio misterija jau priima sveikinimus, itin didžiuojasi unikaliu ir labai svarbiu pasiekimu, ruošiasi atstovavimui. Kartu su Lietuva atstovauti Europos regionui išrinktos Graikija, Azerbaidžanas, Rumunija, Rusija. O kaip mūsų seseriškos valstybės, koks jų likimas šioje istorijoje? Latvija liko išdidi ir iš organizacijos pasitraukė, o Estija… Estija ir toliau nerodo susidomėjimo PTO.

Ar tai meilės ir neapykantos kupinos muilo operos laiminga pabaiga, o gal sulauksime naujų santykių dramų? Gyvenimas tuo ir įdomus, nes niekad nežinai ką tau rytoj atneš nauji politikos vėjai…

Lietuviškos operos apršymas parengtas remiantis tik realiais įvykiais ir naudojantis:

  • Nacionaline turizmo plėtros programa 1999 – 2002
  • Turizmo tarybos posėdžio protokolu 2011 05 27 Nr.1
  • Ūkio, Užsienio ministerijų pranešimais spaudai
  • Portalų 15min, delfi, IQ, respublika, Verslo žinios straipsniais

Parengė 

Edgaras Vaškaitis