Akmenos upė laukia nišinio kliento, o ar jam pasiruošę turizmo srities plėtotojai?

Kovo mėnesio viduryje teko išbandyti plaukimą baidare Akmenos (Jūros upės intako) upe. Įspūdžiai patys geriausi, emocijos puikios, tačiau kaip turizmo srities specialistui iškilo egzistencinių klausimų. Gamta apdovanoja regioną išskirtinėmis upėmis, tačiau žvelgiant iš turizmo plėtotės perspektyvos kyla Hamletiškas klausimas – gebame mes tokius išteklius tinkamai panaudoti ar ne? Apie tai šįkart ir bus mano pasvarstymai ir pastebėjimai.

Sezoniškumas, sezoniškumo mažinimas, sezoniškumo mažinimo priemonės. Žodžiai ir postulatai, kurie vieniems gali skambėti kaip keiksmažodžiai, kitiems kaip sprendimo būdas ir išsigelbėjimas. Jokia paslaptis, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje turizmas susiduria su sezoniškumo problema, ieškoma įvairiausių būdų kaip jį mažinti. Dažniausiai minimos rinkodaros priemonės, nauji renginiai, naujų, nišinių, turizmo paslaugų rinkinių sukūrimas, pasitelkiant esamus išteklius, žinias ir kūrybiškumą. Išplėtota turistinės vietovės infrastruktūra įprastai laikoma savaime suprantamu elementu. Akmenos upės regiono atveju viskas kiek kitaip ir diskusiją verta pradėti nuo esamos turizmo infrastruktūros.

Akmenos upė

Didžioji Akmenos rėva

Lietuva negali pasigirti kalvotu reljefu, kalnų upėmis. Plaukimas baidarėmis Lietuvos upėmis daugeliu atveju yra nesudėtingas ir puikiai tinka pradedantiesiems irkluotojams. Tradiciškai baidarių sezonas Lietuvoje tęsiasi nepilnus tris mėnesius. Įdomu, kad panašiose, ar net atšiauresnėse klimato sąlygose esančiose Kanados provincijose baidarių sezonas trunka iki 8 ar 10 mėnesių, tai yra iki kol užšąla upės. Aš jokiu būdu neteigiu, kad čia ir dabar turime vasario ar lapkričio mėnesį čiupti baidares ir šturmuoti Lietuvos upes. Dažno mūsų tautiečio galvoje plaukimas baidarėmis kelia asociacijas tik su vasara ir šiluma. Tačiau Kanados pavyzdys rodo, kad tinkamai pasiruošus, plaukimas baidarėmis nesudaro jokių didesnių keblumų ir šaltesniu metų laiku. Kitaip tariant, daug priklauso nuo požiūrio. Natūralu, kad galimybe plaukti ne vasaros metu pirmiausia pasinaudos patyrę irkluotojai, ieškantys naujų nuotykių, naujų emocijų. O tai – nišinis klientų segmentas. Akmenos upė lygiai tokia pati. Interneto platybėse ši upė charakterizuojama kaip nerimstanti, su gausybe akmenų, staigiais posūkiais, slenksčiais ir rėvomis. Dėl nusekusio vandens vasarą joje nėra ką veikti, todėl rekomenduojama plaukti ankstyvą pavasarį, o vasarą ar rudenį tik po didesnių liūčių. Akmenos upės maršrutas laikomas vienu sudėtingiausių Lietuvoje, tad džiaugsmo turės patyrę irkluotojai.

Susumuokime ką turime. Daugiausiai Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijoje esanti Akmenos upė, kuri ne lietuviškojo baidarių sezono metu, gali pateikti daug nuotykių, naujų potyrių. Tenka pripažinti, kad nei Šilalės, nei Tauragės savivaldybės nepriskiriamos prie prioritetinių Lietuvos turizmo teritorijų, tačiau jos taip pat turi ką pasiūlyti. Gamta savo indėlį įnešė, pasižvalgykime ar šios gamtos dovanos tinkamai priimamos ir puoselėjamos.

Baidarių nuomotojai ar jūs pasiruošę? Atvyksta nišinis klientas!

Nišiniai klientai Akmenoje kovą

Plaukimas baidarėmis kovo mėnesį Lietuvoje? Daugeliui tai skamba gan ekstremaliai. „Gi šalta“, „durneliai“, „nuprotėjot“ ir panašūs epitetai skambėjo ruošiantis šiam plaukimui. Tačiau po plaukimo išgirdus įspūdžius, parodžius nuotraukas ir filmuotą medžiagą, garsų skambesys kiek pasikeitė ir jau su balto pavydo gaidele teko išgirsti „kaip faina“, „ir aš noriu“, „gal kada nors“. Kas pasikeitė? Pasikeitė tai, kad neplaukę žmonės pamatė ir išgirdo plaukusiųjų įspūdžius, jiems buvo perteikta plaukimo emocija, išsklaidytos mistinės baimės turėtos kažkur giliai galvoje. Emocija – štai ką pirmiausia reikia parduoti tokiuose išskirtiniuose plaukimuose. Ieškodamas informacijos apie Akmenos upę perskaičiau daug aprašymų, tačiau ilgu tekstu šiais laikais mažai ką sužavėsi. Youtube portale įvedus „Akmena“ galima rasti daug mėgėjiškų filmukų. Vieni ilgesni, kiti trumpesni, bet neradau nei vieno, kurį kaip pristatomąjį rodyčiau potencialiems klientams. Patarimas baidarių nuomos verslininkams – investuokite į emociją. Investuokite į trumpus vaizdinius siužetus tikslinei auditorijai apie plaukimą Akmenos upe, kuriuos pažiūrėjus kiltų tik viena mintis: „Ei, ir aš taip noriu!“. Taip, čia jau reikės profesionalų pagalbos. Jeigu ką, kontaktus turiu 😉

Pavyzdys, kaip pristatomas ekstremalus „kajakingas“ kalnų upėmis

Kita sritis. Akmenos upe galima plaukti pavasarį, rudenį, retais atvejais vasarą. Įprasto inventoriaus nepakaks. Baidarių nuomotojai siūlo tradicines paslaugas – baidarių, hermetinių maišų, gelbėjimosi liemenių nuomą. O kur hidrokostiumai? Pašėlusioje Akmenos upėje pavasarį be jų nelabai ką malonaus nuveiksi. Logiška, kad jei jau klientas pasiryžo iššūkiui, visą paslaugų komplektą norėtų gauti vienoje vietoje. Kol kas taip nėra. Tuomet prasideda potencialaus kliento laiko gaišatis, jis priverstas ieškoti kur galėtų išsinuomoti kostiumą. Retorinis klausimas, kažin kiek potencialių klientų numoja į papildomą vargą ranka ir pasirenka paprasčiau prieinamą laisvalaikio praleidimo būdą? Hidrokostiumo komplekto, tinkančio dienos plaukimui Akmenos upe, kaina svyruoja apie 200 – 300 eurų. Po 10 – 15 nuomos dienų, patirtos išlaidos atsipirktų ir įsigyti kostiumai pradėtų „uždirbinėti“ pelną. Nemanau, kad tai yra itin didelės investicijos net ir smulkiems verslininkams.

Gali kilti klausimas, ar turime tiek klientų, kurie ryžtųsi nuotykiniam plaukimui šaltesniu metų laiku? Pasaulinės turizmo tendencijos labai aiškiai rodo, jog aktyvus laisvalaikis sparčiai populiarėja. Tas pasaulis nėra kažkur toli, tas pasaulis yra visai čia pat. Tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Tūkstantmečio karta, kuri artimiausius 10 – 15 metų formuos pasaulines turizmo tendencijas nori nuotykių. Tiesa, kokybiškai aktyvių nuotykių, kur visas paslaugų paketas sutelktas vienoje vietoje ir būtų lengvai randamas bei pasirenkamas. Ar verta atlikti šiuos namų darbus ir investuoti į ateitį? Klausimas į kurį pirmiausia sau turi atsakyti vandens turizmo paslaugas teikiantis verslininkas. Jei atsakymas teigiamas, galime žvelgti dar plačiau ir kokybiško darbo reikalauti iš valdžios.

Imituojam turizmo plėtrą ar pagaliau imam dirbti?

Lietuvoje dažnai pasitaiko, kad vandens turizmo paslaugas teikiantys verslininkai yra palikti vienumoje plėtojant šią turizmo sritį. Verslininkui pirmiausia rūpės jo verslas, jis nebus pajėgus tinkamai ir kokybiškai plėtoti, kad ir minimaliausią vandens turizmo infrastruktūrą. Tai net nėra jo atsakomybėje. Pirmiausia valdžia, tiek nacionalinė, tiek regioninė turi sudaryti tinkamas sąlygas šio verslo plėtotei. Tai nėra vien tik įstatymų leidyba, ar leidimų išdavimas. Tai ir viešosios infrastruktūros plėtojimas, turizmo sistemos sukūrimas.

Grįžkime į Akmenos upę. Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybės – pagrindiniai dalyviai. Apie šio regiono savivaldybių indėlį (ar mieguistumą) plėtojant nacionalinę Jūros upės turistinę trasą kalbėta ir rašyta projekto Baidarė upėje metu. Akmenos upė nėra nacionalinė vandens turizmo trasa, tad ir lūkesčiai mažesni. Visgi rašyti apie šių savivaldybių požiūrį į turizmo vystymą be ironijos neišeina. Neišeina, nes kitaip bus per daug liūdna. Straipsnio pradžioje minėjau, kad šios savivaldybės nėra turizmo prioritetiniai regionai, bet visiškai apsileisti nederėtų…

Šilalės rajono savivaldybė savo pasakų rinkinyje, kurį vadina strateginiu planu, kaip vieną iš tikslų yra išsikėlusi „Vystyti rajono turizmo infrastruktūrą, plėtoti turizmo paslaugas“. Tekstai gražūs teisingi, problemos išryškintos labai aiškiai ir be užuolankų. Tačiau apie kokią sėkmingą turizmo plėtotę čia galime kalbėti, kai savivaldybėje nėra NEI VIENO už turizmo plėtrą atsakingo asmens? Šilalės turizmo ir verslo turizmo informacijos centras likviduotas dar 2010 metais. Remiantis patvirtintu strateginiu planu įsteigti „mažiausiai vieną etatą darbui turizmo srityje“. Rimtai, negi tikrai galvojate, kad vienas žmogus išspręs bėdas?

www.taurageinfo.lt Informacija pie plaukimą Akmenos upe. Nepateikta jokia, realiai naudinga plaukimui informacija

Tauragės rajono savivaldybė iki šiol neapsisprendžia kokį savo „pasakų rinkinį“ pasitvirtinti. Situacija iš pirmo žvilgsnio gal kiek geresnė. Gal… Tauragės turizmo informacijos centras likviduotas praėjusiais metais, TIC funkcijos perduotos Tauragės krašto muziejui. Kitaip tariant, nežengė tokiu drastišku keliu, kaip kaimyninė savivaldybė, bet pasielgė ne ką protingiau. Koks viso to rezultatas? Visą 2016 metų sezoną Tauragės TIC puslapis neveikė, galiausiai po 8 mėnesių atsigavo. Internetinio tinklalapio „įpakavimas“ gal ir nieko, bet turinio prasme informacija menkavertė ir neišbaigta. Puslapis yra tik tam, kad būtų, kad kažkur būtų uždėtas taip reikalingas pliusiukas. Kadangi reikiamos informacijos apie plaukimą Akmenos upe tinklalapyje neradau, pateikiau užklausą paštu. Praėjo beveik visa darbo savaitė (straipsnis rašomas 2017 03 24) bet jokio atsakymo į užklausą taip ir negavau. „Rinkti, kaupti ir nemokamai teikti su turizmu susijusią informaciją“ – pagrindinė kiekvieno turizmo informacijos centro funkcija, kuri Tauragės ir Šilalės atveju jau kelia ironišką šypseną.

Pateikta užklausa. Atsakymas iki šiol negautas…

Tokiame kontekste Akmenos upės viešoji infrastruktūra negali atrodyti prastai. Negali, nes jos paprasčiausiai beveik nėra. Turime tik kelias stovyklavietės 50 kilometrų upės ruože ir tos pačios Akmenos finišo tiesiojoje – Pagramančio regioniniame parke. O tai reiškia, kad norintys plaukti Akmenos upe praktiškai neturi galimybių bent kiek civilizuotam atokvėpiui krante. Pagramančio regioninis parkas įsikūręs abiejų šių savivaldybių teritorijoje ir žvelgiant iš šono yra kaip vilties žiburėlis vandens turizmo srityje šiame regione. Svarbu, kad vilties yra! Aš tikiu ir tikiuosi, kad situacija tik gerės.